Moterų laimė – didžiulis, tviskantis, kerintis prekybos centras, užbūręs visas XIX a. pabaigos paryžietes. Tamsios ir dulkėtos krautuvėlės turi pasitraukti, keiksnodamos naujų prekybininkų, konkrečiai – apsukraus Laimės savininko Oktavo Murė, triukus. Naujoji pirkinių Meka apsuka moterims galvas, žadina aistras, stumia beatodairiškai pirkti. Į šį akinantį pasaulį, kuriame viskas turi savo kainą, atvyksta mergina iš provincijos – Deniza Bodiu. Ja susidomi pats Moterų laimės savininkas. Oktavas Murė – nepralenkiamas gundytojas tiek meilėje, tiek versle – be skrupulų naudojasi jam dirbančiomis pardavėjomis ir savo pirkėjų silpnybėmis. Tačiau pažintis su Deniza Bodiu parodo, kad ne viskas šiame pasaulyje perkama ir parduodama. Émile’is Zola (1840–1902) – vienas iš tų rašytojų, kuriuos vertino tiek amžininkai, tiek vėlesnės kartos. Iškiliausias natūralizmo atstovas ir teoretikas, turėjęs įtakos jaunesniajai rašytojų kartai, Paryžiaus bohemos atstovas, anksti pradėjęs rašytojo karjerą, É. Zola labiausiai pagarsėjo dvidešimties Rugonų Makarų romanų ciklu apie penkias dviejų šeimų kartas.  Nors knyga pasirodė daugiau nei prieš 130 metų, jos nereikia aiškinti, kad būtų suprasta, nes atrodo rašyta šiandien. Moterų laimė – vartotojiškos kultūros simbolis, naujojo Prekybos amžiaus, pakeitusio Pramonės amžių, pranašas.