Šioje knygoje glūdi ne viena, o šimtai istorijų. Jos tarytum pakibusios tarp tikrovės ir mito, tarp praeities ir dabarties, tarp dienos darbų ir nakties kerų. Pietvakarių Lenkijos provincijoje, Valbžycho apylinkėse, galima rasti viską: senutę perukų meistrę, pakaruoklį, netašytą kaimyną, viduramžių šventąją barzdotu Kristaus veidu, vienuolį, troškusį būti moterimi, aiškiaregį miestelio keistuolį, istorijos mokytoją vilkolakį, sapnus iš interneto arba netikėtą mintį, kad kiekvieną akimirką pusė pasaulio miega. Pasak Olgos Tokarczuk, mūsų prieštaringame pasauly svarbiausia eiti savo keliu, o einant neprarasti artumo kitiems jausmo ir neieškoti laimės bet kuria kaina. Juk laimė – čia pat, kasdienybėje: mažytėse kelionėse į gretimą miestelį apsipirkti, atsitiktinai perskaitytame turistiniame lankstinuke ar netgi tame paslaptingame balse, kurį sapnuose girdi niekuo neišsiskirianti banko darbuotoja. Olga Tokarczuk – Nobelio literatūros premijos laureatė, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti lenkų rašytoja. 2018 m. už romaną „Bėgūnai" pelnė vieną svarbiausių literatūros pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize". 2019 m. į „Man Booker International Prize" trumpąjį finalininkų sąrašą buvo įtrauktas ir kitas autorės romanas „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus". ... Marta pasakė man maždaug taip: kai žmonės sako „viskas", „visada", „niekada", „kiekvienas", tai gali tikti tik jiems patiems, o išoriniame pasaulyje tokios bendrybės neegzistuoja. Ji patarė man būti atidžiai, nes jeigu kas nors pradeda sakinį nuo žodžio „visada", vadinasi, prarado ryšį su pasauliu ir šneka apie save.