Kai Margaretos tėvas, kaimo pastorius Heilas, paklusęs sąžinės balsui, meta savo tarnystę, visai šeimai tenka iš jaukių namų Hampšyre keltis į Šiaurės Angliją. Pramoninis Miltonas iš pradžių pasirodo merginai bjaurus ir atstumiantis, tačiau laikui bėgant, sužinojusi, kaip vargingai gyvena vietiniai fabrikų darbininkai, Margareta pradeda aistringai kovoti už jų teises, už socialinį teisingumą. Žibalo į ugnį įpila ir audringi santykiai su fabriko savininku Džonu Torntonu, kuris savo darbu susikrovė turtus. Jų ginčai, kaip Džonui derėtų elgtis su darbininkais, iš tiesų slepia didelį susižavėjimą vienas kitu. Romane „Šiaurė ir Pietūs" žmogiški jausmai meistriškai susipina su socialinėmis problemomis. Margareta Heil yra viena originaliausių Viktorijos laikų literatūros herojų. Elizabeth Gleghorn Gaskell (1810–1865) geriausiai žinoma kaip romanų „Šiaurė ir Pietūs" ir „Kranfordas" autorė ir savo draugės Charlotte Brontë biografė. Rašyti Elizabeth Gaskell pradėjo 1845 metais, ieškodama paguodos po sūnaus netekties. Anonimiškai 1848 metais išleistą romaną „Merę Barton" palankiai įvertino Charlesas Dickensas. Pavadinęs Elizabeth mieląja Šecherezada jis pakvietė bendradarbiauti savo leidžiamame savaitiniame žurnale „Household Words". Šiame žurnale romanas „Šiaurė ir Pietūs" pirmą kartą dalimis ir pasirodė. Nuo to laiko romaną įvairiomis kalbomis perskaitė milijonai pasaulio skaitytojų, jis buvo tris kartus ekranizuotas. Planus sujaukia iš Europos sugrįžusi Mėjos pusseserė grafienė Elena Olenska. Netikėtai įsiplieskia neįmanoma aistra, Niulandą drasko prieštaringi jausmai: meilė šiai aukštuomenės normų nepaisančiai moteriai ir aplinkos bei tradicijų primesta pareiga šeimai. Sudėtingų personažų meistras, garsus JAV kino režisierius Martinas Scorsesė 1993 metais Edith Wharton romaną „Nekaltybės amžius“ subtiliai perkėlė į ekraną.