Tai, apie ką neįmanoma kalbėti, privalu užrašyti. Pradėsiu nuo pradžių ir nepabėgsiu, nepaspruksiu į žalumą, į tai, kas galbūt galėtų įvykti. Pagaliau turėsiu progą ištyrinėti, ką kiti yra parašę gyviesiems, mirusiesiems ir dar negimusiems. Aš įvaldysiu tai, ko net nežinojau galinti įvaldyti. Sara Mannheimer – švedų rašytoja, užaugusi Geteborge. Šiuo metu ji gyvena Stokholme ir, be rašymo, dar vadovauja meninio stiklo studijai. Jos debiutinis romanas Reglerna („Taisyklės", 2008 m.) buvo nominuotas Augusta premijai, o antrasis – „Veiksmas" 2012 m. pelnė Europos Sąjungos literatūros premiją. Moteris. Namas su biblioteka. Patalpa, pilna knygų, kurių nugarėlės atsuktos į moterį, knygos užsivėrusios nuo jos – gąsdinantis ir kartu traukiantis kambarys. Ji negali pažinti knygų, nors to trokšta nuo vaikystės. Ji skaito, stengdamasi įveikti knygų trauką ir žinių godulį. Ji stebi gyvenimą, kalbasi su žmonėmis – ir visa tai lyg pro stiklą, perregimą sieną, skiriančią ją ir jos Namą nuo aplinkinių. Jos tikrovė kitokia, jos pasaulio suvokimas kitoks. Jos troškimas pagimdyti kūdikį – begalinis, kaip begalinis ir jos gedulas dėl nutrūkusio nėštumo. Poetiška kalba ir metaforomis, nutrindama ribą tarp realybės ir vaizduotės, Sara Mannheimer pasakoja moters vidinio gyvenimo istoriją. Moters, siekiančios per skaitymą prisišlieti prie išrinktųjų, išsilavinusiųjų pasaulio, apsėstos neurotiško noro kontroliuoti aplinką ir drauge suvokiančios kasdienybės trapumą.