Ši XIV Dalai Lamos biografija – palaiminta paties Jo Šventenybės – autentiškiausias liudijimas apie vieno iškiliausių pasaulio dvasinių lyderių gyvenimą. Knygos autorius Tenzinas Geičė Tetongas keturis dešimtmečius buvo artimas Dalai Lamos pagalbininkas, šeimos draugas, asmeninis sekretorius, lydėjęs Jo Šventenybę kone į visas užsienio keliones. Knygos projektą iniciavo ir visokeriopai rėmė jaunesnysis Dalai Lamos brolis Ngari Rinpočė, ištikimas Tenzino Geičės Tetongo bičiulis. 1959-aisiais Dalai Lamai pabėgus į Indiją jam tebuvo dvylika, tačiau jis puikiai prisimena lemtinguosius Tibeto įvykius. Šie vyrai stovėjo prie pačių Tibeto bendruomenės tremtyje radimosi ištakų. Jie pasakoja asmenišką, nuostabią, intymią, niekada negirdėtą istoriją apie XIV Dalai Lamą – brolį, draugą, lyderį. Knygoje pateikiamas ne tik spalvingas artimiausių Jo Šventenybės rato žmonių pavaizduotas Dalai Lamos portretas, bet ir pačių tibetiečių lūpomis pasakojama kupina neramumų Tibeto istorija, atsiskleidžiama turtinga jo kultūra ir svarbiausi budizmo mokymo principai. Leidinys gausiai iliustruotas niekur anksčiau neskelbtomis unikaliomis nuotraukomis. Ištraukos iš knygos: „Kai mano brolis, Jo Šventenybė Keturioliktasis Dalai Lama prisidengdamas tamsa buvo priverstas bėgti iš savo šalies, tebuvau per anksti subrendęs trylikametis Aš išvykau kartu su savo motina bei seserimis – jos, sukeldamos man juoko, keliavo persirengusios vyrais. Motina nerimavo, kad savo elgesiu ir tiesmukumu (bruožas, kurį tebeturiu) išduosiu, kas iš tiesų esame. Tačiau ji nerimo be reikalo, nes aš buvau pametęs galvą dėl drauge su mumis keliaujančių khampų sukilėlių, jų ginklų ir man ant kaklo kabančio fotoaparato. Savo knygoje „Laisvė tremtyje" mano brolis rašo apie pabėgimo metu tykojusius pavojus ir tvyrojusią įtampą, bet man tai buvo pats didžiausias nuotykis, kokį tik gali patirti berniukas. Suprantu, kad šie žodžiai gali nuskambėti nepagarbiai, tačiau esu tikras, kad, jei mano brolis būtų likęs Lhasoje ir žengęs pirmtakų pramintu keliu, pasauliui nebūtų nusišypsojusi sėkmė pažinti šio mūsų laikų šviesulio. (...) Aš rėmiau šios knygos sumanymą nuo pat jos užgimimo dienos, nes Jo Šventenybės istorijas svarbi visai žmonijai. Ir niekas šio istorijos nepapasakos geriau nei senas mano draugas, ištikimas Tibeto vadovybės narys Tenzinas Geičė Tetongas. Jo šeima Tibeto istorijoje suvaidino svarbų vaidmenį ir tarnavo iš eilės ne vienam Dalai Lamai. Jis tęsė šeimos tradiciją ir dirbo Jo Šventenybės asmeninėje tarnyboje beveik keturis dešimtmečius. Per šiuos metus mes visi kaip draugai, kolegos – o dabar ir kaip į užtarnautą poilsį išėję vyrai – dalijomės didžiausiais džiaugsmais ir sunkiausiais rūpesčiais. Pačiomis tamsiausiomis akimirkomis, kai mane kamavo depresija, Tenzinas Geičė mane lankydavo ir kviesdavo eiti kartu pasivaikščioti ar paplaukioti. Kartą aš atkakliai nepaisiau jo kvietimo, bet netrukus atsisukęs pamačiau, kad jis, norėdamas atkreipti mano dėmesį, stovi atsistojęs ant rankų. Tuo metu jis tebebuvo vienuolis ir dėvėjo vienuolio drabužius, taigi man liko tik pratrūkti juoku ir paklusti jo raginimui. Kurdami šią knygą turėjome progos ilgas valandas diskutuoti, prisiminti daugelį panašių istorijų ir krėsti juokus – toks buvo mūsų bendravimas ir visus ankstesnius penkiasdešimt metų. Viliuosi, kad šia knyga bus liudijimas to, kuo gyvena tibetiečiai, vedami mūsų dvasinio lyderio, mano vyresniojo brolio, Jo Šventenybės XIV Dalai Lamos", – XIV Dalai Lamos brolis, Ngari Rinpočė. „Per keturis Asmeninėje tarnyboje praleistus dešimtmečius kartu su XIV Dalai Lama labai daug keliavau kaip jo asmeninis sekretorius ir vertėjas. Jo Šventenybės pašonėje turėjau progos sutikti tris popiežius, tris JAV prezidentus, daugybę kitų valstybių vadovų, diplomatų, mokslininkų, menininkų, sekėjų ir disidentų. Mano pareigos, – sėkmė, ištikusi mane, atsidūrus tinkamoje vietoje tinkamu laiku, – leido man iš arti stebėti besiplėtojančius pasaulio įvykius. Tačiau užvis svarbiausia tai, kad man buvo suteikta galimybė tarnauti mūsų dvasiniam ir pasaulietiniam lyderiui, gyvajam bodhistavai, patariančiam mums visais klausimais. (..) Pirmą kartą Jo Šventenybę sutikau 1956-ųjų žiemą per Budos gimimo metinių iškilmes (Jayanti) Sarnate. Iš tos kelionės mažai ką teprisimenu – tik tiek, kad buvau apimtas didelio jaudulio – tačiau man į atmintį kuo aiškiausiai įstrigo mano pirmoji audiencija pas Jo Šventenybę liūčių sezono metu 1963-aisiais. Svargo vienuolyne buvau pakviestas į kambarį kiauru stogu – po kiauryme, pro kurią sunkėsi vanduo, stovėjo kibiras. Kambarys nėmaž nepriminė Potalos ar Norbulingkos rūmų Lhasoje didybės ir prabangos, bet man jis tapo didingiausia ir svarbiausia vieta, į kurią esu žengęs. Jo Šventenybė pasiteiravo apie mane, apie mano interesus ir pasiryžimą tarnauti Tibeto vyriausybei tremtyje. Jis pagyrė mano tėvo ištikimybę bei atsidavimą ir pasakė, kad turėčiau sekti jo pėdomis. Šis susitikimas, kad ir koks banalus ir paprastas jis būtų, liks mano atmintyje amžiams. (...) Šia knyga būtų sunku aprėpti visą Jo Šventenybės gyvenimą, įsitikinimus, mokymus ir įtaką. Pasistengiau pateikti Dalai Lamos istoriją – tokią, kokią ją pamačiau aš – įpindamas savo pastebėjimų ir atskleisdamas savo patirtis iš drauge praleistų metų. Šiame leidinyje pateikiamos nuotraukos – nepaprastos, kai kurios jų yra paimtos iš asmeninių Jo Šventenybės albumų ir niekada anksčiau nepublikuotos. Jane Moore – ištikima tibetiečių draugė dovanojo mums savo kelių dešimtmečių nuotraukų apdorojimo ir fotografijos studijų patirtį. Ji mūsų knygai atrado tikrų brangakmenių – kartais dėl vienos vienintelės nuotraukos panaudojimo įkalbinėdama jos turėtojus ištisus mėnesius", – Tenzinas Geičė Tetongas. Daugiau apie knygą skaitykite knygos.lt blogo straipsnyje: Dalai Lama: „Vien maldos mums nepadės, problemos įveikiamos pasitelkus mokslą ir žmonių sumanumą“