Terminą „hibridinis karas“, pas mus paplitusį po nusikalstamo Rusijos režimo įvykdytos Krymo aneksijos, 2007 metais pasiūlė Frank‘as Hoffman‘as, JAV jūrų pėstininkų atsargos pulkininkas ir strategas. Ši sąvoka nusako XXI amžiaus karų ir konfliktų esmę: kovojama ne vien mūšiuose. Kariaujama ir ekonomikoje, ir prekyboje, ir kultūroje, ir technologijų srityje.

Chris‘as Miller‘is knygoje „Lustų karas. Kova dėl technologinės viršenybės šių dienų pasaulyje“ tiksliai dokumentiškai, o kartu ir subtiliai emocingai kalba apie daugeliui sunkiai įsivaizduojamą hibridinės kovos lauką, kuriame pergalę lemia iš silicio pagamintuose lustuose – nedideliuose elektroniniuose įtaisuose signalams apdoroti – sutelkta skaičiavimo galia. Susimastykime: kiek esame priklausomi nuo šių įtaisų? Juk be jų neveiktų jokia šiuolaikinė technika – nuo mobiliųjų telefonų iki lėktuvų.

Chris‘as Miller‘is pasakojimą pradeda nuo mokslininkų ir inžinierių daug lėmusių vaikystės išgyvenimų, tranzistorių išradimo ir baigia šių dienų aktualijomis: 5G internetu, dirbtiniu intelektu ir rytdienos prognozėmis. Ateities scenarijų rašys ne turintieji naftos ar metalų išteklių, o tie, kurių rankose bus daugiau skaičiavimo galios.

„Lustų karas. Kova dėl technologinės viršenybės šių dienų pasaulyje“  - tai puiki knyga ne tik tiems, kas domisi technologijomis, ne tik mėgstantiems dokumentiką ir politinius trilerius, bet ir tiems, nuo kurių valios šiandien priklauso politiniai bei techniniai sprendimai, darantys įtaką kiekvieno iš mūsų gyvenimui.

Pavadinimas originalo kalba: Chip War: The Fight for the World‘s Most Critical Technology
Autorius: Chris Miller
Leidėjas: Eugrimas
Išleidimo metai: 2024
Knygos puslapių skaičius: 462
Formatas: 15x22, kieti viršeliai
ISBN ar kodas: 9786094374654
Vertėjas: Egidijus Vareikis
Iš kokios kalbos versta: anglų

2024-09-17Darius
Pamačius „Lustų karą“ (autorius - ne vieną tokio pobūdžio knygą parašęs JAV universiteto profesorius Criss‘as Miller‘is) man į galvą atėjo senai-senai girdėta istorija, tarybiniai mokslininkai pavogė mikroschemų gamybos technologiją, tačiau pagamintos mikroschemos netiki naudojamiems lizdams, nes tarpus tarp kojelių skaičiavo coliais, o tarpus joms skirto lizdo „akučių“ – milimetrais.
Knygoje išsamiai nupiešia šio keisto daikto – mikroschemos istorija:
- Kodėl iš viso atsirado tokia technologija;
- Kuriose srityse lustai buvo pradėti naudoti ir tai tapo šios pramonės lūžiu;
- Kuriais laikotarpiais kurios šalys buvo lyderės lustų gamyboje.

2024-09-17Darius
Kiekviena knyga turi savo misiją. Viena gali būti skirta tiesiog geram laiko praleidimui, o kita – kokių nors giliai užslėptų minčių ir jausmų suradimui. Kai kurias knygas skaitome, nes tai klasika ir ją apsišvietęs pilietis turi žinoti. Kai kurias duoda draugai ir sako „Va šitą būtinai perskaityk!“.
Į mano nagus patenka knygos, priklausančios visoms šioms kategorijoms. Iš jų kiekvienais metais nebaigiu skaityti vienos-dviejų. Dar koks trečdalis jų būna tokios „veeeeeh...“ , o daugiau, nei pusė perskaitytos masės plaukioja vidutinybės vandenyje. Na ir koks dešimtadalis yra tokios, kurias praryju su dideliu malonumu. Kai kurias pasižadu perskaityti dar kartą.
„Eugrimo“ knygos visada plaukioja tame aukštesniame lygyje. Jos yra lyg ta kava iš reklamos – „Kruopščiai atrinkome kiekvieną pupelę“