„Solfedžio“ – jau vienuoliktasis populiaraus muzikos teorijos vadovėlio leidimas, iš kurio solfedžiuodama išaugo ne viena muzikantų karta. Solfedžio sąvoką yra girdėjęs kiekvienas mynęs muzikos mokyklos slenkstį. Be šios technikos neįmanoma žengti tolesnių žingsnių muzikos pasaulyje – tai pagrindinis klausos ir balso lavinimo būdas. Be to jis padeda suprasti svarbiausius muzikos terminus, ženklus ir principus. Tai tarsi raktas į garsų pasaulį. Tai knyga, kurioje nuosekliai išdėstyti muzikos teorijos žinias iliustruojantys pavyzdžiai. Tai – jau vienuoliktas populiariosios knygos leidimas. Šis vadovėlis pripažintas mokytojų ir patogus mokiniams. Besimokantiems muzikos tai aiški ir nuosekli mokymo priemonė, kuri formuoja intonavimo įgūdžius ir supažindinama su svarbiausiais muzikiniais simboliais. Muzika - tarsi atskira kalba, turinti savo ženklus – fonetiką, morfologiją ir sintaksę. „Solfedžio“ pateikia šios sistemos „gramatiką“. Rimtauto Kašponio „Solfedžio“ pirmą kartą pasirodė dar 1969 m. ir ilgą laiką buvo vienintelė lietuviška solfedžio knyga. Su šia knyga užaugo ištisos muzikantų, muzikos pedagogų, atlikėjų, dirigentų kartos, o leidinio suformuota mokymo sistema tapo bendros muzikinio ugdymo sistemos pagrindu. Tad nors autorius teigia, jog turinio skirstymas pagal klases yra sąlyginis, pedagogai dažniau nieko nekeičia ir seka muzikologo nubrėžtomis gairėmis. Ją galima nesunkiai papildyti kitais šaltiniais, taip išplečiant pavyzdžių bei uždavinių bazę. Chorų, muzikos ir net bendrojo lavinimo mokyklų naudojamame vadovėlyje skaitytojams pateikiama išsami informacija. Muzikinė medžiaga dėstoma temomis ir kiekvienai parinkti įvairūs muzikos literatūros pavyzdžiai - netrūksta tiek lietuvių, tiek užsienio autorių kūrinių pavyzdžių, nemažą dalį sudaro lietuvių liaudies folkloras. „Solfedžio“ pabaigoje galima rasti muzikos terminų žodynėlį, kuris bus naudingas tiek muzikos besimokantiems su pedagogo pagalba, tiek savarankiškai bandantiems muzikuoti. Knygos autorius Rimtautas Kašponis – muzikos teoretikas, dirigentas, pedagogas ir muzikologijos mokslų daktaras. Jo darbai apie harmonijos pagrindus, solfedžio ir choro pratybos liudija jo kompetenciją ir pedagoginius gabumus. Monografijoje „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija“ mokslininkas įrodo tam tikrus melodikos ir lietuvių kalbos panašumo dėsningumus. Mokslininkas buvo ne vienos muzikos šventės ir konkurso žiuri narys, egzaminų komisijų narys bei pirmininkas, dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Rimtautas Kašponis yra parengęs ir šiai akademijai skirtą istorinę apybraižą.