Kareivio Šveiko nesupainiosi su jokiu kitu literatūros personažu. Atviraširdis flegmatikas, lėtapėdis kvėša, turintis medicininį išrašą, patvirtinantį, kad yra... idiotas. Tačiau neapsigaukite perskaitę šiuos pasaulinę šlovę pelniusio veikėjo apibūdinimus. Teisingiau būtų jį vadinti genialiu idiotu – tokiu, kuris savo stebėtinu natūralumu sugeba atskleisti eilinio žmogaus ir didžiosios istorijos santykį. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, Šveikas priverstas atlikti karinę prievolę, tačiau jo tarnyba klostosi kiek kitaip nei daugelio šauktinių. Pirmiausia, jis pakliūna į Karo ligoninę kaip simuliantas, paskui ima darbuotis karo kapeliono pasiuntiniu, tačiau šis pralošia jį kortomis vyr. leitenantui. Galiausiai Šveikas sumąsto pavogti aukštesnio laipsnio karininko šunį, tačiau žlugus šiai avantiūrai, jis siunčiamas į Rytų frontą. Jo kelionė fronto link kupina kurioziškų nuotykių, kurie gimsta iš neįprasto Šveiko požiūrio į pasaulį ir gebėjimo spręsti problemas keisčiausiais būdais. Šis kūrinys vadinamas Jaroslavo Hašeko kūrybos viršūne, o kareivio Šveiko fenomenas neblėsta iki šių dienų: šis personažas įsitvirtinęs filosofijoje, mene, literatūroje ir, ko gero, visų kada nors atlikusių karo tarnybą galvose. Šaipydamasis iš absurdiškos kariuomenės struktūros, tragiškiausius momentus nušviesdamas skaidria ironija, J. Hašekas sukūrė vieną pirmųjų antikarinių knygų pasaulyje. Knygos nuotaiką sustiprina originalios pripažinto čekų dailininko Josefo Lados iliustracijos.