Ši knyga – tai pasakojimas apie 1941 m. pabaigoje – 1942 m. pradžioje vykusį mūšį dėl Maskvos. Sovietų Sąjungos vakarine dalimi pergalingai persiritęs Vermachtas troško žūtbūt užimti Maskvą ir tokiu būdu visiškai sutriuškinti raudonąją imperiją, tačiau susidūrė su vis atkaklesniu pasipriešinimu, tiekimo problemomis, neišvažiuojamais keliais, galiausiai – rūsčia žiema ir buvo priverstas atsitraukti. Tačiau ši knyga – ne vien apie kovos veiksmus. Pirmiausia čia aprašomas gyvenimas pačioje Maskvoje tomis lemtingomis dienomis: vokiečių aviacijos antskrydžiai, gynybos užtvarų rentimas priemiesčiuose ir SSRS sostinės gatvėse, menkai parengtų miestiečių mobilizacija, Stalino valdžios represijos, taip pat Maskvos kultūrinis gyvenimas. Autorius pasakoja apie atskirus žmones ir jų likimus. Beveik milijonas SSRS karių žuvo gindami Maskvą nuo vokiečių invazijos. Remiantis kai kuriais vertinimais, sovietų nuostoliai prilygo amerikiečių, britų ir prancūzų, žuvusių per visą Antrąjį pasaulinį karą, skaičiui. Daugelis miesto gynėjų iš tikrųjų buvo net ne kariai, o paskubomis apginkluoti paprasti civiliai: vakarykščiai mokiniai, iš kalėjimų paleisti kaliniai, narsios moterys.