Šioje knygoje klinikinė psichologė Catherine Gildiner pasakoja įsimintiniausias savo pacientų istorijas. Susipažinsite su sėkmės lydimu muzikantu, pirmos kartos imigrantu kinu, kenčiančiu nuo seksualinio sutrikimo; jauna moterimi, kuri, būdama vos devynerių, su jaunesniais broliu ir seserimi viduržiemį tėvo buvo palikta atkampioje trobelėje; prabangiai gyvenančia darboholike, kurios narciziška motina kiekvieną rytą ją pasveikindavo žodžiais: „Labas rytas, pabaisa."

Kiekvienas pacientas turi paslaptį, kurią atskleisti prireikė ne vienų metų. Jie kreipėsi į Gildiner, norėdami įveikti tuo metu kamavusią problemą, tačiau kančių šaltinis, pasirodo, slypi praeities gelmėse.

Kaip ir pastaruoju metu klasika tapusiose knygose „Stiklo pilis" (Jeannette Walls) ir „Apšviestoji" (Tara Westover), kiekvienas pacientas, užtikrintai judėdamas tiesos akimirkos link, įkūnijo savirefleksiją, stojiškumą, atkaklumą ir gailestingumą. Gildiner kartu išgyventas istorijas pateikia jautriai, įžvalgiai, o kartais ir juokingai. Galima sakyti, kad „Labas rytas, pabaisa" – tai apsakymų forma perteiktos patirtys, leidžiančios pažvelgti į terapeuto kabineto užkulisius ir iliustruojančios, kaip terapijos procesas gali išgydyti net ir protu nesuvokiamas žaizdas.