TIGRAS, GLOSTANTIS PĖDAS turi labai aštrius nagus. Jų paliekamos žaizdos, tarsi skraidantys Biblijos puslapiai, dykumos skėriais nuplasnoja per Etiopijos dykumą. Tai kelionė, kurioje nebesvarbūs kilometrai, nuovargis, pokšinčios gyslos ar braškantys kaulai. Tai kelias į priešingą pusę, nei nukreipia rodyklės, o antspaudus čia renkiesi ne į piligrimo pasą, bet tiesiai į širdį. Kiek jų reikia surinkti, kad gautum sertifikatą už gyvenimą? Kvapą gniaužiantis, kupinas tūkstantmečių paslapčių, mistiškas, detektyvinis pasakojimas, besidriekiantis rūkuose paskendusiose Astūrijos kalnų grandinėse, Afrikos dykynėse ir Islandijos žaižaruojančiuose ledynuose. Ar galima pasiklysti vieninteliame kelyje? Ar kybant tarp žemės ir dangaus įvyks dieviškasis sielos virsmas? Ar Lalibelos ikonų šventųjų akys išsiplės iš nuostabos išgirdusios atsakymą į klausimą: išlikti gyvam ar išlikti žmogumi? O kai senasis etiopas paklaus: „Ką tau sako Dievas?“, per tavo nuodėmingą širdį drykstelės Tigras, glostantis pėdas, ir tu gausi paskutinį antspaudą. Sakoma, kad pats ilgiausias kelias yra nuo galvos iki širdies. Ši knyga pasakoja apie dvasinę piligrimystę, kurios tikslas nėra nueiti nuo taško A iki taško B. Ji mus užklumpa kelyje. Dažnai, kai mažiausiai to tikimės. Pakibus kažkur tarp žemės ir dangaus. Tada, kai išmuša mūsų žmogiškus savisaugos ir susireikšminimo saugiklius, prasideda dieviškasis sielos virsmas. Kun. Algirdas Toliatas Po Juozo romano apsisprendžiau senai svajonei – piligriminiam žygiui. Nors reikalai romane rimti ir prikaustantys, vis tiek skaitydamas šypsausi. Įtaigi ir besirūpinanti knyga. Linksmos ironijos ir didelės meilės pilna. Arūnas Matelis