Britų romanistas Džonas Faulzas (John Fowles, 2026–2005 m. ) lietuvių skaitytojams puikiai pažįstamas iš knygų „Prancūzų leitenanto moteris", „Magas", „Kolekcionierius" ir „Juodmedžio bokštas". 1977 m. išleistas, pasak autoriaus, autobiografiškiausias jo romanas, „Danielius Martinas" kritikų laikomas bene geriausia jo knyga. Pagrindinis romano herojus – savo karjera ir gyvenimu nusivylęs Holivudo scenaristas. Vieną dieną Danielius gauna žinutę iš sunkiai sergančio savo jaunystės bičiulio Entonio, prašančio sugrįžti į Angliją atsisveikinti. Danielius nusprendžia vykti. Po daugybės metų vėl išvydus Džeinę, Danieliaus širdyje atgyja seni jausmai. Jis įkalba ją vykti kartu į Egiptą. Ši kelionė jiems abiem tampa kelione į save. Per savo herojus autorius bando atsakyti į klausimą – ar įmanoma iki galo pažinti tiek kitą žmogų, tiek save patį? Nors pagrindinės romano mintys ir klausimai yra universalūs, knygoje netrūksta ir tikslių antrosios XX a. pusės laikmečio ženklų. Su pavydėtina įžvalga autorius nagrinėja britų ir amerikiečių charakterių skirtumus, populiariosios kultūros invaziją, atskleidžia isterišką ir nužmogintą moderniojo pasaulio tikrovę, ją nuspalvindamas nepakartojamu sąmoju ir ironija. Dž. Faulzo kelias į literatūrą prasidėjo nuo mokytojavimo – baigęs Oksfordo universitetą, dėstė anglų kalbą Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje. Kaip rašytojas debiutavo 1963-aisiais, romanu „Kolekcionierius". Dž. Faulsas yra septynių romanų ir keliolikos esė knygų autorius. 2003, 2005 m. išėjo du dienoraščių tomai. „Didžiausio šiuolaikinio anglakalbės literatūros stilisto šedevras [...] Dž. Faulzas – vienintelis dabarties autorius, savo mastu prilygstantis L. Tolstojui ir H. Džeimsui, o „Danielius Martinas" – jo geriausia knyga." – John Champlin Gardner (JAV rašytojas ir kritikas)