Ar gali mūsų gyvenimas būti kupinas aistros, bet jos nesunaikintas? Johnas Eldredge'as taip rašo knygoje „Ilgesys": „Kiekvieno iš mūsų širdyje yra paslėpta vieta. Tai ilgesys gyvenimo, kuriam buvome sukurti." Tačiau kaip gi mums susigrąžinti savo troškimus ir išmokti juos perprasti. Kaip rašo J. Eldrege'as, „mums visiems kyla ta pati problema – mes ilgimės gyvenimo, bet nežinome, kur jį rasti. O jei jį kada nors surasime, ar galėsime jį išlaikyti?.. Jei norime atrasti tą trokštamą gyvenimą, turime leistis į kelionę, o mums duotas kelrodis yra giliai širdyje įdėtas ilgesys, kurio dažnai nepaisome, palaikome kuo kitu arba į kurį pasirenkame nekreipti dėmesio. Didžiausia žmogiška tragedija yra nustoti ieškoti". Daugybei gerų žmonių buvo pasakyta, kad norint šventai gyventi būtina numarinti širdies troškimus, ir pavadinta tai šventumu. O tada stebimės, kodėl daug krikščionių atrodo kažkokie negyvi, lyg įsispraudę į vienos ar kitos rūšies šablonus, kartotinės vienas kito kopijos, kalbančios išmoktomis frazėmis. Dažnai netikintieji šalia jų atrodo gyvesni, nors pirmieji skelbiasi turį amžinąjį gyvenimą. Gal ir nenuostabu, kad mintis tapti krikščioniu daugeliui neatrodo patraukli. Tačiau šioje knygoje atrasime, kad pats Dievas yra mūsų giliausių troškimų autorius. Jis davė mums troškimus ir Jam patinka juos patenkinti. Kaip skelbia Psalmės: „Džiaukis iš širdies VIEŠPAČIU, ir jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis." (37,4). Tai Dievas kviečia tave per tavo širdies troškimus. Nuo to, kaip į juos atsakysi, priklausys tavo gyvenimas.