Kiekviena moteris kažkada buvo maža mergaitė. O kiekviena maža mergaitė savo širdutėj slepia nuostabiausias svajones. Ji ilgisi tų dienų, kai bus romantiškai mylima, kai didžiajame nuotykyje jai teks suvaidinti nepakeičiamą vaidmenį. Ji trokšta būti pasakos Gražuole. Tai daugiau nei vaikiškos svajonės. Jose paslėptos moteriškos širdies paslaptys. Ir vis dėl to – kiek pažįstate moterų, kurios gyvena tokį gyvenimą? Metams bėgant moters širdis nustumiama į šalį, sužeidžiama, palaidojama. Ji neranda nuotykių, nebent tik meilės romanuose ar televizijoje, tad labai abejoja, ar jai kada nors teks būti šios pasakos Gražuole. Dauguma moterų mano turinčios pasitenkinti produktyviu, pareigų pilnu gyvenimu. Jos iš visų jėgų stengiasi tapti moterimi, kuria „turėtų“ būti, tačiau taip dažnai jaučia, kad joms nepavyko. Gaila, bet labai dažnai krikščionės moterys patiria dar didesnį spaudimą: „Padarykite šiuos dešimt dalykų ir tapsite dievota moterimi“. Deja, tokie „patarimai“ tik žaloja moters sielą. Tačiau moters širdis vis dar čia. Kartais žiūrint filmą ar vėlyvą naktį ji vėl prabyla. Joje sukyla troškulys surasti gyvenimą, kuriam ir buvo sukurta, gyvenimą, apie kurį svajojo būdama maža mergaitė. „Žavingosios“ autoriai rašo: „Visoje kūrinijoje nėra nieko svarbesnio už jūsų širdį. Tai, ko jūs troškote būdama maža mergaitė ir ilgesys, kurį vis dar jaučiate būdama moteris, kalba apie gyvenimą, kuriam jus pašaukė Dievas. Jis nori ateiti pas jus kaip jūsų pasakos herojus, išgelbėti jūsų širdį ir padaryti jus pilnai gyvą ir moterišką. Moterimi, kuri iš tiesų žavinga“.