„Tik nepasiduokit gyvi“. „Geriau jau mirti nei tarnauti okupantui“. „Už Lietuvą, už laisvę, vyrai!“. Šie atviri ir jaudinantys žodžiai skambėjo iš partizanų – žmonių, pasiryžusių paaukoti gyvybę dėl savo šalies, lūpų. Sovietų valdžio karo pajėgos juos vadino „Nematomu frontu“. Mirčiai neabejingi vyrų būriai 1944–1953 m. susibūrė į pasipriešinimo judėjimą ir kovojo prieš komunistinį pasaulį – Sovietų Sąjungą. Režisierių Jonas Ohman, Vinco Sruoginio ir Mark Johnston filme „Nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikiami pasitelkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus, poetinę atmosferą kuria ištraukos iš partizanų lyderio Juozo Lukšos dienoraščių, tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai. Šilumos ir asmeniškumo suteikia fatališka Juozo Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės istorija. Filmas, kurį drąsiai galima vadinti gyva Lietuvos istorijos pamoka, buvo puikiai įvertintas Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovų ir gavo žiūroviškiausio lietuviško filmo apdovanojimą. Sovietų valdžio karo pajėgos juos vadino „Nematomu frontu“. Mirčiai neabejingi vyrų būriai 1944–1953 m. susibūrė į pasipriešinimo judėjimą ir kovojo prieš komunistinį pasaulį – Sovietų Sąjungą. Režisierių Jonas Ohman, Vinco Sruoginio ir Mark Johnston filme „Nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikiami pasitelkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus, poetinę atmosferą kuria ištraukos iš partizanų lyderio Juozo Lukšos dienoraščių, tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai. Šilumos ir asmeniškumo suteikia fatališka Juozo Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės istorija. Filmas, kurį drąsiai galima vadinti gyva Lietuvos istorijos pamoka, buvo puikiai įvertintas Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovų ir gavo žiūroviškiausio lietuviško filmo apdovanojimą.