Robui liūdna, bet jis nenori rodyti jausmų. Net svajoti sau neleidžia. Siksta pyksta ant viso pasaulio ir visuomet rėžia tiesiai į akis, ką galvoja ir jaučia. Tikrai ne šiaip sau jie tampa gerais draugais. Ir dar Robas žino, kur uždarytas tigras. Tikrų tikriausias. Niekas nežino, ką jis galvoja ir jaučia, bet apie laisvę turbūt svajoja. Jis įtraukė oro. Išsižiojo ir žodžiai patys pabiro iš burnos. – Aš žinau, kur yra tigras. Siksta stovėjo po lietumi juodomis ir skvarbiomis akimis žiūrėdama į jį. Ji nepaklausė: „Tikras?“ Ji nepasakė: „Gal išprotėjai?“ Ji nepasakė: „Bet tu ir melagis.“ Ji ištarė tik vieną žodį: – Kur? Ir Robas suprato, kad kaip tik jai ir galima buvo pasakyti.