Ajahn Brahm (Adžanas Bramas: tikr. Peter Betts) gimė 1951 m. Londone, Kembridže studijavo teorinę fiziką, o dabar jau daugiau kaip trisdešimt metų yra Theravados budizmo miško tradicijos vienuolis, mokantis budizmo Australijoje, Singapūre ir Malaizijoje. Kassavaitinių jo mokymų „YouTube“ reguliariai klausosi daugybė žmonių iš viso pasaulio.

Lietuviškai išleista jo knyga „Atverk savo širdies duris“ tapo daugelio skaitytojų kasdienio gyvenimo palydove. Budistinės istorijos apie laimę kupinos išminties ir humoro. Tačiau juk nei išminties, nei gyvenimo džiaugsmo niekuomet negana, todėl Ajahnas Brahmas savo mokymus tęsia knygoje „Dramblys, kuris pamiršo laimę“. Tai išminties ir geros nuotaikos pasakojimai kiekvienai dienai.

Šie pasakojimai – Ajahno Brahmo mokymo pagrindas. Dažnai atrodo, kad viso pasaulio nelaimės užgriuvo būtent mus; dažnai problemos būna tikros ir didelės, o mūsų galios – menkos. Dažnai liūdime ir nerimaujame, ir juk išties yra dėl ko. Šiose istorijose sutiksime tokius pat sutrikusius ir nuliūdusius žmones, kokie kartais esame ir patys – ir nepajusime, kaip gyvenimas ims šviesėti, nes Ajahnas Brahmas kiekvieną gyvenimo situaciją moka atgręžti šviesiąja ir juokingąja puse.

Autorius pasakoja istorijas, galinčias padėti pasveikti nuo depresijos, pažvelgti į savo gyvenimą naujomis akimis, pakeisti savo likimą ir net išgyventi akistatoje su mirtimi. Jis pasakoja ir apie save – nuoširdžiai, šiltai ir nepaprastai juokingai.

Paprastume slypi laimė ir išmintis. „Dramblys, kuris pamiršo laimę“ pelnytai gali tapti knyga, kurią norėsite turėti šalia kasdien. Nes laimės ir geros nuotaikos reikia visada ir visiems.

PRATARMĖ

Bananai - nepaprasti vaisiai.

Jie tokie neįmantrūs, jog lengva pamanyti, kad apie juos žinome viską. O iš tiesų nė nenutuokiame, kaip tinkamai juos lupti! Dauguma žmonių bananą pradeda lupti nuo koto. Tačiau beždžionės, tikrosios bananų žinovės, paima už koto ir lupa nuo kito galo. Pamėginkite ir patys įsitikinsite. „Beždžionės metodas" sukelia kur kas mažiau vargo.

Medituojantys budistų vienuoliai, visai kaip tos beždžionės, žino būdą, kaip atriboti protą nuo jį apspitusių rūpesčių. Kviečiu ir jus gyvenimo problemas spręsti pagal „vienuolio metodą". Bus kur kas mažiau vargo - kaip ir lupant bananą.

ĮŽANGA

Dramblys, kuris pamiršo laimę

Viename zoologijos sode gyveno romi dramblio patelė, kurią vadino Ele. Visi mažieji zoologijos sodo lankytojai veržte veržėsi su Ele pažaisti. Ji leisdavo jiems glostyti savo ilgą straublį ir jodinėti ant nugaros. Dėmesys jai patiko. Kartais tykiais vakarais, kai visi vaikai būdavo išsiskirstę po namus, Elė žiūrėdavo į žvaigždes ir prisimindavo tankias savo vaikystės girias, po kurias galėdavo klajoti kur panorėjusi. Elė prisimindavo, kaip jos kelis kartus vos nenušovė medžiotojai, nepamiršo ir tų dienų, kai badaudavo negalėdama susirasti maisto. Zoologijos sode gyventi buvo patogu, maistas - skanus ir gausus, o kur dar nemokama veterinarinė apžiūra ir oro kondicionierius, gelbėjantis nuo dienos karščio. Elė buvo laimingas dramblys.

O tada kažkas pasikeitė. Vieną dieną zoologijos sode apsilankė grupelė moksleivių, jie ėmė Elę erzinti ir pravardžiuoti didžiaause. Elė apipurškė juos vandeniu iš straublio - visi ekskursantai kiaurai permirko, neišskiriant nė mokytojos. Vėliau, kai prižiūrėtoja valė iš narvo Elės ekskrementus, dramblė įstūmė ją žemyn galva

į didžiulę mėšlo krūvą. Elė tapo bloga. Netrukus ji ėmė mėtyti į lankytojus supuvusius vaisius, o vaikų nebeprisileisdavo nė iš tolo.

Zoologijos sodo prižiūrėtojai kreipėsi į veterinarą, kad šis patikrintų, ar Elė kuo neserga. Bet dramblių gydytojas jokių ligos požymių neaptiko. Tada jie pakvietė dramblių psichologą, jis įtarė menopauzę - vien todėl, kad Elė buvo patelė, bet gydytojas tokią diagnozę paneigė. O Elė diena po dienos darėsi vis niūresnė.

Ir tada kažkas pasiūlė versiją, kad tai galėtų būti dvasinė krizė - tamsi dramblio sielos naktis, jei taip galima pavadinti.

Taigi jie pakvietė vienuolį.

Palaimintasis vienuolis galėjo ateiti tik vėlai vakare, atlikęs visas dienos prievoles. Vieną vakarą, kai zoologijos sodas buvo jau uždarytas, vienuolis įsitaisė tamsoje šalia Elės aptvaro ir pradėjo medituoti.

Apie vienuoliktą valandą meditaciją nutraukė triukšmas - grėsmingi kuždesiai ir demoniškas juokas. Ar tai vaiduokliai? O gal vampyrai? Garsai sklido tiesiai iš už Elės aptvaro.

Vienuolis atsistojo ir nuėjo patikrinti. Šalia zoologijos sodo jis rado sodininkystės prekių parduotuvę, o jos kieme, tiesiog šalia aptvaro, kuriame miegojo Elė, keli neaiškūs vyrukai ir moteriškės buvo surengę slaptą pasimatymą. Prisėlinęs arčiau vienuolis išgirdo, kad tai -narkotikų prekeiviai, aptarinėj antys nedorą to vakaro uždarbį. Gėlės buvo ne vienintelė toje krautuvėje parduodama žolė. Prekeiviai taip pat svarstė, kokias bausmes skirti negalintiems susimokėti skolų už narkotikus. Dabar tapo aišku, kodėl Elės charakteris pasikeitė.

Kitą vakarą narkotikų prekeivių jau laukė policija: visi iki vieno buvo susemti. Vietoj jų vienuolis sukvietė kelis draugus, kad šie pamedituotų ir pasikalbėtų apie gerus ir kilnius dalykus, kuriuos padarė ar ketino daryti, ir kaip atleis tiems, kurie juos nuvylė. Jie taip pat tyliai kartojo mantras, skleisdami meilę visam pasauliui ir visiems jo padarams, ypač drambliams.

Elė ėmė darytis geresnė ir švelnesnė. Po kelių dienų ji vėl tapo savimi ir linksmai žaidė net su labiausiai išdykusiais vaikais.

Ši istorija atpasakota pagal seną Budos pamokymą. Ji liudija, kad net ir gyvūnus veikia aplinkinių elgesys. Taigi jeigu jūsų partneris kasdien darosi vis irzlesnis, o paauglys sūnus ar dukra varo jus iš proto, kelioms dienoms uždarykite juos į vienuolyną. Galimas dalykas, jie taps švelnūs ir geri kaip vienuoliai - jei tik vienuoliai neužsikrės jų irzlumu!

Autorius: Ajahn Brahm
Leidėjas: Tyto alba
Išleidimo metai: 2023
Knygos puslapių skaičius: 272
Formatas: 13x21, kieti viršeliai
ISBN ar kodas: 9786094662041
Vertėjas: Emilija Ferdmanaitė
Iš kokios kalbos versta: anglų