Ši knyga – tai pažintis su pirmąja Nepriklausomos Lietuvos valstybės ponia – Sofija Smetoniene. Moterimi, kuriai gyvenime buvo skirti dideli ir nevienareikšmiški vaidmenys: dvarininkaitė ir ūkvedė, žmona ir mama, Prezidento partnerė ir patarėja, diplomatė ir visuomenės veikėja, šeimininkė ir aistringa kortuotoja, bėglė ir emigrantė. Istorikų teigimu, Sofija Smetonienė kūrė Prezidento rūmų etiketą, puoselėjo diplomatinius ryšius su Kaune rezidavusiais užsienio šalių atstovais, turėjo įtakos priimant tam tikrus valstybei reikšmingus sprendimus, aktyviai veikė socialinės rūpybos ir moterų švietimo srityje. Amžininkai savo prisiminimuose pabrėžia Sofijos charizmą, prigimtinę lyderystę, guvų protą, interesų platumą. Neabejingus Lietuvos istorijai ir gastronomijai skaitytojus kviečiame į prezidentienės virtuvę, kurioje virs intrigos ir barščiai, liesis politinės aistros ir krupnikas, kvepės kava, prancūziškais parfumais ir tabaku. Patirsite tarpukario inteligentijos gyvenimą su visomis jo spalvomis. Knygoje: išsamus Sofijos Smetonienės portretas įdomybės apie senąjį Vilnių ir laikinąją sostinę Kauną laiškai, citatos, prisiminimai apie tarpukario realijas ir asmenybes per 50 smetoniškų receptų, pritaikytų prie šių laikų produktų ir skonių per 60 spalvotų tarpukario fotografijų, per 40 stilizuotų maisto piešinių Daug legendų sklando apie Prezidento Antano Smetonos valgymo įpročius, bet turbūt labai smalsu sužinoti, kaip buvo iš tikrųjų? Skaitydami apie tarpukario gastronomijos kultūrą, daug sužinosite ir apie to laikmečio kasdienybės istoriją. Koks buvo prezidentinis valgiaraštis, pagal buvo atsirenkami patiekalai, koks stalas buvo ruošiamas oficialiems pietums ar vakarienėms? Kas pirmajai šeimai ruošdavo pusryčius? Ar prezidentienė laikėsi dietų? Viskas pakankamai plačiai atskleidžiama knygoje, kviečiančioje pasinerti į to laikotarpio gastronomines įdomybes ir madas bei patiems pasigaminti vieną ar kitą tarpukario laikų patiekalą. Teigiama, kad Sofija Smetonienė tarpukariu išpopuliarino popiečio arbatėlių (angl. „five o'clock") tradiciją, kai namuose ar arbatinėse buvo geriama arbata ir vaišinamasi sumuštiniais bei saldumynais. Su arbata ypač rekomenduojame paragauti ištaigingo torto „Napoleono" (receptą rasite knygoje), kurį dažnai kepdavo ir pati Sofija Smetonienė. Tarpukario receptus adaptavo šefas Egidijus Simutis, o jų iliustracijas šiai knygai sukūrė Vanda Padimanskaitė. ** Kuriant Lietuvos valstybę XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje, vienas svarbiausių uždavinių buvo sukurti lietuvišką aukštąją kultūrą: literatūrą, teatrą, muziką, universitetą. Kartu su kitais kultūros elementais buvo kuriama ir naujoji lietuviška virtuvė. Pradedant pirmąja lietuviška gastronomijos knyga, 1893 metų Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Lietuvos gaspadine" ir baigiant daugybe gastronomijos kursų, vykusių Lietuvos Respublikos metais miestuose ir mažesniuose miesteliuose. Tarpukario metais Lietuvos gastronomija pergyveno pakilimo laikotarpį. Kilo bendras pragyvenimo lygis, o su juo – maisto produktų pasirinkimas ir galimybės namuose gaminti įmantresnius patiekalus. Šeimininkės nestokojo naujų receptų, nes buvo leidžiama daug gastronomijos knygų lietuvių kalbą, o receptų skyreliai buvo ne vieno laikraščio ar žurnalo (pavyzdžiui žurnalo „Moteris") nuolatinė rubrika. Greta namų virtuvės, miestuose kūrėsi ir stiprėjo lietuviška restoranų kultūra (pavyzdžiui, restoranas „Trys milžinai" Kaune). Plito naujos gastronomijos mados (pavyzdžiui, vegetarizmas), populiarėjo sveika (ano meto supratimu) gyvensena. Na, ir taip, šiuo laikotarpiu išpopuliarėjo bulviniai patiekalai, kuriuos valgome iki šių dienų. Dalį šių, pirmosios Lietuvos Respublikos gastronomijos pasiekimų, rasite ir šioje knygoje. Dr. Rimvydas Laužikas APIE AUTORES Ingrida Jakubavičienė Istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, publicistė, lektorė, parodų kuratorė. Dirbdama Istorinėje Prezidentūroje Kaune, ji jau 8 metus tyrinėja Smetonų šeimos gyvenimą ir kasmet atranda vis naujų faktų ir detalių. Istorikė yra penkių mokslinių monografijų autorė ar bendraautorė. Jolita Bernotienė Idėjos autorė, ekonomistė, istorijos entuziastė, Vilniaus miesto gidė, knygos „Karalienės Bonos virtuvė" sumanytoja ir viena iš autorių.