Nuostabaus grožio visiškai naujas leidimas! Romanas „TĖVAS GORIJO“ – visuotinai pripažintas kaip vienas svarbiausių Honoré de Balzaco kūrinių, sukrečiantis ir laikui nepavaldus garsiausio Prancūzijos rašytojo šedevras apie begalinį artimiausių žmonių godumą ir išdavystę. Ponios Vokė pensione keistai susipina trijų žmonių gyvenimai. Prie vieno stalo atsiduria perspektyvus teisės studentas, trokštantis atsidurti aukštuosiuose visuomenės sluoksniuose, Eugenijus Rastinjakas, besislapstantis nusikaltėlis, juodosios Paryžiaus pusės žinovas Votrenas ir bankrutavęs makaronų fabriko savininkas Gorijo. Moterys, kurioms Gorijo siunčia paskutinius prabangos likučius, pasirodo esančios visai ne kekšės, o už kilmingų ir turtingų vyrų ištekėjusios Gorijo dukterys. Tėvo meilė besąlygiška, pasiaukojanti – jam tereikia žinoti, kad dukterims viskas gerai. Tada ir jam gerai. Tačiau ar tikrai? Tėvas Gorijo perka savo dukterų meilę pinigais, o kai jų nebeturi, dukros staiga pradingsta – nebėra kam slaugyti jo susirgusio. Pasipiktinęs tokiu elgesniu Rastinjakas imasi ieškoti teisybės. Kodėl dukterys nelanko mirštančio tėvo, kodėl užtrenkė jam duris? Votreno padedamas Rastinjakas greitai sužino, kokia išlikimo visuomenėje kaina, ir pats nejučia padeda ant svarstyklių sąžinę ir norą bet kokia kaina iškilti... Neretai prancūziškuoju Dostojevskiu vadinamas Honoré de Balzacas daugumą savo kūrinių sujungė į ciklą „Žmogiškoji komedija", kurio pagrindu laikomas romanas „Tėvas Gorijo". Tuo jis norėjo pabrėžti savo kūrinių realistiškumą ir ironišką požiūrį į to laikotarpio visuomenę, kuri visada buvo pagrindinis jo kūrinių objektas. „Tėvą Gorijo" privaloma perskaityti mokykloje, tačiau skaitomas subrendusio, vaikų turinčio žmogaus akimis, šis kūrinys suprantamas kitaip... Atsiliepimas iš https://perskaiciau.wordpress.com/2010/07/18/honore-de-balzac-tevas-gorijo-le-pere-goriot/ :  Tai knyga, pasakojanti apie beprotišką tėvo meilę dukterims. Tokios meilės trokšta kiekvienas vaikas, nesvarbu, ar mažas, ar jau suaugęs. Tėvas Gorijo įkūnijo tėvo idealą, kurio siekti turi visi tėvai. Tokia besąlygiška meilė, kuria savo dukteris mylėjo Gorijo, yra neįkainojama. Visiška priešingybė- dukterys. Tokių nedėkingų vaikų nelinkėčiau nė vieniems tėvams… Pradžia nuobodoka, o tėvas Gorijo tikrai neatlieka pagrindinio ,,vaidmens“. Šį ,,vaidmenį“ pasiima jaunas teisės studentas Eugenijus. Kaip ir kiekvienas neturtingas jaunuolis, taip ir jis trokšta tapti turtingu, sukiotis tarp įtakingų asmenų. Jis ir išsiaiškina paslaptingą tėvo Gorijo istoriją ir tampa šios nedėkingos dukterų meilės tėvui liudininkas. Įpusėjus knygai įvykiai ima greičiau rutuliotis, gerumas, meilė, pasiaukojimas maišosi su nedėkingumu, gobšumu, puikybe. Galas, kaip ir buvo galima tikėtis, liūdnas, netgi sukrečiantis… Viltis numiršta… ... Sukrėtė ir XIXa. gyvenimas. Pobuviai, pokyliai, visi kiti aukštuomenei skirti renginiai nė nemėgino slėpti, kad turtingi sutuoktiniai turi meilužius. Bankininko žmona su studentu gal tik pavydą galėjo sukelti, o ne pasišlykštėjimą, kad taip niekinamos santuokos vertybės. Visi taip elgėsi ir atrodė, kad tai- normalu.