„Tėvas Gorijo“ – tai socialinis romanas, kuris visapusiškai atskleidžia buržuazi­nės visuomenės žmonių santykius. Vaizduodamas vienos šeimos gyvenimą ir parodydamas jį kaip tipišką reiškinį, O. Balzakas at­skleidžia visą grobuonišką egoistinę buržuazinę moralę Atsiliepimas iš https://perskaiciau.wordpress.com/2010/07/18/honore-de-balzac-tevas-gorijo-le-pere-goriot/ :  Tai knyga, pasakojanti apie beprotišką tėvo meilę dukterims. Tokios meilės trokšta kiekvienas vaikas, nesvarbu, ar mažas, ar jau suaugęs. Tėvas Gorijo įkūnijo tėvo idealą, kurio siekti turi visi tėvai. Tokia besąlygiška meilė, kuria savo dukteris mylėjo Gorijo, yra neįkainojama. Visiška priešingybė- dukterys. Tokių nedėkingų vaikų nelinkėčiau nė vieniems tėvams… Pradžia nuobodoka, o tėvas Gorijo tikrai neatlieka pagrindinio ,,vaidmens“. Šį ,,vaidmenį“ pasiima jaunas teisės studentas Eugenijus. Kaip ir kiekvienas neturtingas jaunuolis, taip ir jis trokšta tapti turtingu, sukiotis tarp įtakingų asmenų. Jis ir išsiaiškina paslaptingą tėvo Gorijo istoriją ir tampa šios nedėkingos dukterų meilės tėvui liudininkas. Įpusėjus knygai įvykiai ima greičiau rutuliotis, gerumas, meilė, pasiaukojimas maišosi su nedėkingumu, gobšumu, puikybe. Galas, kaip ir buvo galima tikėtis, liūdnas, netgi sukrečiantis… Viltis numiršta… ... Sukrėtė ir XIXa. gyvenimas. Pobuviai, pokyliai, visi kiti aukštuomenei skirti renginiai nė nemėgino slėpti, kad turtingi sutuoktiniai turi meilužius. Bankininko žmona su studentu gal tik pavydą galėjo sukelti, o ne pasišlykštėjimą, kad taip niekinamos santuokos vertybės. Visi taip elgėsi ir atrodė, kad tai- normalu.