De Mari S. Paskutinis orkas. 1-3 knygos

30,00 £
Nėra mokesčio

Originalus pavadinimas: L’ULTIMO ORCO

Autorius: Silvana De Mari

Leidėjas: Nieko rimto

Metai: 2015

Puslapiai: 264

ISBN: 9786094413490

Formatas: 16,6 x 22,6 x 3 cm, kieti viršeliai

Vertėjas: Laura Vilkaitė

Kiekis
Išparduota

Paskutinis orkas. I knyga

Rankstrailis labai myli savo mamą, tėtį, sesę ir broliuką ir padarytų viską, kad jie būtų sotūs ir laimingi. Iš pradžių tenka slapta medžioti, kad išmaitintų šeimą, nors tai ir draudžiama. Vėliau, trūkstant pinigų tėčio vaistams, jaunuolis išsiruošia tapti pėstininku – taip galės ne tik siųsti pinigų namo, bet ir ginti žmones nuo žiaurių ir nekenčiamų orkų. Nors jį auklėjo būti taikiam, Rankstrailis supranta, kad gyvenime dažnai tenka kovoti. Tačiau išmokti atskirti blogį nuo gėrio ir atsilaikyti prieš neteisybę kartais gali būti sunku.

Šis pasakojimas – knygos „Paskutinis elfas" tęsinys, tačiau jį galima skaityti ir atskirai – čia veikia kiti herojai ir pristatomas visai kitas požiūris į įvykius. Nuotykių istorija susilaukė didelio kritikų dėmesio ir apdovanojimų.

Italų rašytoja Silvana De Mari (g. 1953 m.) dirbo chirurge Italijoje ir savanoriavo Etiopijoje. Supratusi, kad sielos žaizdos kamuoja ne mažiau nei kūno žaizdos, pradėjo užsiiminėti psichoterapija. Matydama, kiek žemėje liūdesio ir skausmo, nusprendė rašyti pasakas apie neteisybę, persekiojimus, diskriminaciją ir maištą.

Deja, kardų, kurių ašmenys buvo neblogos kokybės, rankenos būdavo puošiamos ornamentais,

beveik visada sidabriniais ar alaviniais, o geriausio plieno kardų – net ir auksiniais. Rankstrailis visa širdimi nekentė bet kokių įmantrybių. Kardas buvo kardas – jis bus suteptas kažkieno krauju ir kad ir koks tas žmogus apgailėtinas, jis vis vien būtybė, kurią motina išnešiojo savo įsčiose. Jokios sidabro ar aukso puošmenos neturėjo garbinti žudynių.

Žmonių pasauliui gresia pavojus: pavojingos orkų gaujos puldinėja kaimus ir miestelius. Iš šių pabaisų gailesčio nėra ko laukti, telieka bėgti. Rankstrailio tėvai irgi kadaise spruko nuo orkų, palikę namus. Sau jis pasižada: užaugęs taps kariu ir gins visus nekaltuosius – kol paskutinis orkas žemėje prašys jo pasigailėti. Tačiau karys turi klausyti valdovo įsakymų. Rankstrailiui liepta palikti orkus ir vytis elfą su drakonu, kurie neva kalti dėl visų pasaulio negandų. Tačiau ar jie iš tiesų tokie blogi, kaip žmonės pasakoja? Ar juos persekioti teisinga?

Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos (IBBY) premija

Prancūzų vaikų literatūros premija „Prix Sorcières"

Paskutinis orkas. II knyga

Kad ką išgelbėtum, kartais turi kautis. O kautis gali reikšti žūti. Kautis gali reikšti žudyti, jausti mirštančiojo skausmą. Kautis gali reikšti žudyti tiek daug, kad nebejauti mirštančiojo skausmo, o tai reiškia, kad praradai savo sielą. Žmonės persekiodavo, žudydavo, gelbėdavo. Kartais jie būdavo gerokai žiauresni už orkus, bet jų gailestingumas galėdavo pranokti net dievų gailestingumą.

Paskutiniam elfui Joršui atvedus bėglius į saugią pakrantę, prasidėjo naujas taikus gyvenimas.

Vaikai užaugo ir sukūrė savo šeimas. Paties Joršo dukra Erbrou, gavusi paskutinio drakono vardą, paveldėjo stebuklingas tėčio galias. Bet ne viskas taip ramu, kaip atrodo. Vadas Rankstrailis, visų orkų siaubas ir žmonių gelbėtojas, grįžo į Daligarą. Tačiau vietoj padėkos buvo įmestas į požemius...

Kas turėtų nutikti, kad Joršas ir jį kadaise persekiojęs Rankstrailis vėl susitiktų ir gal net susivienytų?

Paskutinis orkas. III knyga

Kario Rankstrailio, narsiosios Rozalbos ir elfo dukters, pavadintos drakono vardu, istorija tęsiasi paskutinėje trilogijos knygoje. Negailestingi orkai apsiautė Daligaro miestą, likusį be valdovo. Rozalba – legendinio valdovo Arduino įpėdinė – imasi vadovauti kovai su užpuolikais. Tuo metu ima ryškėti jos ir paskutinio elfo dukters Erbrou stebuklingos galios. O dar pamažu atsiskleidžiančios tamsios paslaptys...

Balto leidybos namai
9786094413490

Jums taip pat gali patikti