175-ųjų Žemaitės gimimo metinių proga Mažosios klasikos knygelėje išleidžiami rinktiniai apsakymai, kurie realistiškai atspindi dramatišką XIX a. Lietuvos kaimo žmonių gyvenimą. Žemaitė savo apsakymuose vaizduoja lietuvių valstiečių kasdienybę, vaizdžiai perteikia ne tik juos supančią gamtą, bet ir tipinius XIX a. žmonių paveikslus, papročius ir buitį. Pagrindinė Žemaitės apsakymų tema – moteris ir jos gyvenimas, neretai sunkus ir net tragiškas. Žemaitės apsakymuose bene pagrindinis tragedijos kaltininkas – pinigai ir begalinis jų troškimas, skurdas ir nedarnūs santykiai. Santuokos dėl kraičio, o ne iš meilės yra dažniausios. Apsakymuose atsiskleidžia visas bendražmogiškų situacijų spektras: laimės troškimas, sunkūs pasirinkimai bei apsisprendimai ne dėl savęs, o dėl kitų, kantrus susitaikymas arba noras priešintis, persekiojantis kaltės jausmas, neištaisomos klaidos. Ypatingi Žemaitės apsakymuose – dialogai, kiekvienas herojus turi savo unikalią kalbą (Vingių Jonui būdingas priežodis „taigi taigi kaipgis", Petrui Kurmeliui „pamatysma toliau..."), per kurią išreiškiamas herojaus charakteris, jo pasaulėžiūra. Šioje knygoje rasite 3 garsiausius Žemaitės apsakymus: „Marti", „Kunigo naudą velniai gaudo" ir „Petras Kurmelis". Apsakyme MARTI pagrindinės herojės Katrės gyvenimas kardinaliai pasikeičia, kai ji išteka už Vingių Jono. Kęsdama nepelnytus priekaištus ir kone viena nudirbdama visus darbus, kuriuos vyro šeima tiesiog tingi atlikti, ji nusikankina taip, kad nepagydomai suserga. Apsakyme PETRAS KURMELIS vaizduojamas vyro, kuris veda netikusią moterį, gyvenimas – kaip sparčiai jis ima keistis namuose atsiradus žmonai. Ne tik nelieka anksčiau įprastos tvarkos, bet nuolat žmonos ujamas Petras įninka savo širdgėlą skandinti taurelėje. Žemaitės (tikrasis vardas Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845-1921 m.) kūryboje labai gerai atsispindi laikmečio, kuomet ji gyveno ir kūrė, istoriniai įvykiai, socialiniai pokyčiai. Lietuvių literatūros klasike vadinama Žemaitė buvo daugiau nei rašytoja – ji kovojo už moterų teises, žadino jų bendrystę, sąmoningumą, buvo įdomi ir įvairialypė asmenybė. Žemaitės kūryba žymi lietuviškos grožinės prozos pradžią, o šiuo metu Žemaitė išgyvena atgimimą, mat jos kūrybą atranda smalsi jaunoji karta.